Vygrių nacionalinis parkas yra šiaurės rytų Lenkijos dalyje, Palenkės vaivadijos teritorijoje, Mozūrijos-Palenkės regione, šiaurės rytų Mozūrijos ežeryno dalyje bei Augustavo girios šiaurės dalyje.
Parkas įkurtas 1989 m. sausio 1 d. 14956 ha plote. Dabar jo paviršius siekia 15086 ha. 9464 ha - tai miškai, 2908 ha - vandenys ir 2714 ha - kiti plotai, visų pirma naudojami ūkinei veiklai (2229 ha). Saugomi yra 623 ha, tarp kitko, 283 ha miškų. Plotuose, naudojamuose ūkinei veiklai, saugomas kraštovaizdis. Didžiausias VNP turtas - tai jo vandenys, dėl kurių čia yra puikus kraštovaizdis ir labai reta gamta. Parko teritorijoje yra 42 natūralūs vandens telkiniai. Didžiausias, giliausias ir gražiausias iš jų - tai Vygrių ežeras su salomis, įlankomis, gilumos ir pakraščių seklumomis. Parko vandenys - tai ne tik ežerai. Čia taip pat yra puikios upės, upeliai, šaltinėliai. Vygrių vandenys išskirti Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungai 1975 m. įrašius Vygrių ežerą į “Aqua projekte” vertingiausių pasaulio vandens ekosistemų sąrašą.
Geologija, geomorfologija, kraštovaizdis
Parko kraštovaizdis susiformavo paskutinio apledėjimo metu, prieš maždaug 12 tūkst. Kitas ledynas suformavo labai įvairią teritoriją ir paliko daug kemų, ozų, zandrinių laukų bei dugninės morenos plotų, perskirtų ledyno latakais ir nenuplaukiančiomis daubomis. Latakuose ir daubose susikūrė dauguma ežerų. Negilūs, jau apaugę durpynų augalija. Kituose galima stebėti įvairias jų natūralios sukcesijos stadijas. Aukščiausios parko vietos siekia per 180 m v.j.l., žemiausi plotai - 130 m. v.j.l. Parko šiaurinė dalis yra labai raukšlėta, su daugybe morenų bei kalvų. Šios parko dalies pagrindas susideda iš molio, smėlio ir žvyro su daugybe akmenų, kuriuos sudaro įvairūs mineralai. Parko pietinė dalis yra labiau plokščia. Ji esanti pradžia didžiulio zandro, "padengto" Augustavo giria - didžiausiu glaudžiu miškų kompleksu Lenkijoje.
Vandenys
Dauguma ežerų yra poledyninės kilmės, įvairios formos, ploto ir gylio. Parko teritorijoje yra 42 ežerai. Didžiausias iš jų - tai Vygrių ežeras. Jo plotis 2187 ha, giliausia vieta 73 m. Jis yra parko centre. Ežerai yra įvairių rūšių , kurie skiriasi derlingumu, termika ir humuso junginių koncentracija. Tarp jų savotiški yra tarpmiškiniai ežerai, vadinamieji „džiūvėsiai”. Pagrindinė parko upė - Juodoji Ančia, kuri plaukia per Vygrių ežerą. Ji yra žinomas ir vertinamas šalyje baidarių maršrutas.
Augmenija
Parko teritorijoje aptikta 1000 rūšių induočių augalų iš jų 60 yra visiškai saugomų ir 14 - dalinai saugomų, 200 rūšių samanų bei apie 300 rūšių kerpių. Parko augmenijai būdinga tai, kad čia visiškai neauga bukas, retai aptinkamas skroblas, o pastoviai auga beveik visuose miško komplekso būriuose eglė. Augmenijos kompleksas pasižymi tuo, kad čia vyrauja šiaurės-žemyninės rūšys. Iš miško kompleksų labiausiai panašūs į pirmykščius yra balų miškai ir šilai, jauni šilai. Didelį parko paviršių užima taip pat durpynai, kurie dažnai yra labai reti kompleksai šalies mastu. Pagrindiniai aukštųjų ir pereinamųjų durpynų augmenija dažnai išsilaikiusi natūrali. Verti dėmesio yra durpynų kompleksai, kuriuose auga žemi beržai, retos rūšys: lpių švylys, apskritalapė ir ilgalapė saulašarės, smulkialapė spanguolė, pelkinė uolaskėlė. Daugybė augalų rūšių ir grupių išliko teritorijos fiziografinės diferenciacijos bei augmenijos vystymosi istorijos dėka.
Gyvūnai
Parko teritorijoje gyvena per 1700 rūšių gyvūnų, tarp jų 46 rūšys žinduolių, 202 rūšys paukščių, 12 rūšių roplių ir 5 rūšys varliagyvių. Ypatinga parke gyvenanti rūšis yra europietiškasis bebras. Daug jų gyvena ežerų ir upių krantuose. Šiuo metu parke jų yra apie 250. Iš didesnių plėšriųjų gyvūnų kaskart dažniau galima sutikti vilką. Iš gausios avifaunos vertos dėmesio plėšriosios rūšys: jūrinis erelis, suopis, mažasis erelis rėksnys, juodasis ir rudasis peslys bei nendrinė lingė. Be gulbės nebylės, laukio, ančių ir krago, iš vandens gyvūnų čia galima sutikti klykuolę, didįjį dančiasnapį ir juodakaklį narą.
Parko vandenyse gyvena 32 rūšys žuvų, tarp jų: sykas, sielava, stinta, karšis, lynas, ešerys ir lydeka bei ežerinis upėtakis ir šamas. Iki šiol pažinta 1500 rūšių bestuburių gyvūnų.
Parko plotas kai kuriems gyvūnams - vienintelė jų gyvavimo vieta. Tarp parko gyvūnų 289 rūšys apimtos teisine apsauga, tarp jų: 4 rūšys žirgelių, 10 rūšių vabalų, 4 rūšys drugelių, 22 rūšys plėviasparnių, 5 rūšys žuvų, 12 rūšių roplių ir 185 rūšys paukščių. Parko faunoje yra 128 tokios rūšys, kurios įrašytos į “Gyvūnų raudonąją knygą” arba “Lenkijoje nykstančių rūšių raudonuosius sąrašus”.
Materialinė kultūra ir turizmas
Žmogaus veiklos pradžia šioje teritorijoje - paleolito laikotarpis. Apie tai liudija 180 atpažintų archeologinių vietų. Vienas iš įdomiausių istorijos-kultūros senovės paminklų - tai išlikęs vienuolyno kompleksas Vygrių kamendulių ordino, kuris veikė 1667-1800 metais. Dabar ten yra Kultūros ministerijos kūrybinio darbo namai. 1920 m. Plocično vietovėje pastatyta limnologinė stotis, kuri veikė nuo 1939 m. ir žymiai prisidėjo prie Lenkijos hidrobiologijos plėtros. Šiaurės rytų Lenkija, taip pat Vygrių nacionalinis parkas - tai nepaprastai įdomus turistinis rajonas, visų pirma atostogų metu. Turistams parko teritorijoje nutiesta 190 km turistinių maršrutų. Jūreivių ir žvejų laukia didžiausi parko ežerai - Vygriai, Pietry, Leščevek ir Mulačysko.