Narvės nacionalinis parkas įsikūręs Lenkijos šiaurės rytų dalyje, Palenkės vaivadijoje. Įkurtas 1996 m. Jo paviršius - 7350 ha. Parko teritorijoje vyrauja privačios nuosavybės, daugiausia smulkių ūkininkų. Valstybės iždo nuosavybė - tik 2057 ha.
Parkas yra Viršutiniame Narvės slėnyje. Jis apima Narvės balų slėnį tarp Suražo ir Rzędziany, kuris sudarė gan didelę dalį 1985 m. įkurto Narvės kraštovaizdžio parko. Parko pagrindinis tikslas yra apsauga balų, drėgnų plotų ir vandenų, kurie yra dominuojanti ekosistema, užimanti apie 90 % paviršiaus. Parko gamtinė vertė - tai visų pirma Narvės upės slėnio unikali sistema su turtingais augalijos ir gyvūnijos kompleksais. Narvės slėnis su gerai susiformavusia upių vagų sistema yra savotiškas gamtinis reiškinys šioje Europos dalyje. Jis dažnai vadinamas “Lenkijos Amazonija”. Šalia vandens, ajerų ir atžalynų augalijos kompleksų, didelė parko vertybė yra ornitofauna. Čia suka lizdus paukščiai, kuriem gresia išnykimas.
Geologija, geomorfologija ir dirvožemiai
Narvės slėnis tarp Suražo ir Rzędziny susikūrė ledyno nuosėdų komplekse, užimdamas žemumos centrinę dalį moreninių aukštumų paviršiuje. Šių nuosėdų klodo storis - nuo 117 iki 200 m.
Narvės slėnis dalinai yra giliai įsiskverbęs į aukštumas ir balingas. Slėnio paviršius yra 5-25 m žemiau negu tiesiogiai prisiglaudusios teritorijos, o jo kritimas - 0,19 %. Slėnyje esančios durpės, kurių klodo storis siekia vidutiniškai 1 m. Jos guli ant dumblinių plokščių bei tiesiog ant pagrindo smėlio. Slėnį sudaro išplėstos baseino ir susiaurintos atkarpos, primenančios upių angas. Parko reljefas susiformavo vidurio Lenkijos apledėjimo metu. Ledynas nyko paviršutiniškai, kurdamas morenų aukštumas, o pagrindo žemumose likdavo apmirę ledo luitai. Kai ištirpo didžiausi luitai, tai buvo pradžia Narvės slėnio. Apie slėnio kilmę liudija tai, kad jo šlaituose yra ledyninės kilmės formos: kemai, nišos. Slėnyje atsirado balos, kai upė iš meandrinės virto daugiavage. Tai įvyko atlanto Atlanto bei subborealiniai laikotarpių sandūroje (prieš maždaug 4500 metų).
Parko teritorijoje ir slėnyje dominuoja balų dirvožemiai. Dažniausiai aptinkami balų-durpynų dirvožemiai (slėnio vidurio glaudžiame paviršiuje). Mažesnę reikšmę turi durpynų dirvožemiai, laikinai džiūvantys, ir durpių-dumblių. Tikri dirvožemiai durpiniai aptinkami slėnio pietuose. Jie yra durpinių ir slėnio šlaitų pasienyje.
Vandenys
Slėnis kaupia vandenis iš paviršutinių vandenų tekmės ir paviršutinės santakos) ir daubinių ežerų iš priepaviršutinio lygio, ir galbūt iš dviejų vandenešų lygių, kas esant išsišakojusioms upės vagoms lėmė tai, jog čia susidarė balų ekosistema, užimanti beveik visą slėnio dugną, su muzaikos sistema - užlajų, biotopų, balų sausumos.
Hidrografinį tinklą sudaro Narvė ir Liza, Šeroka Struga, Avissa, Kuruvka (kairieji intakai) bei Kovaluvka, Turosnianka ir Čaplinianka (dešinieji intakai).
Augmenija
Parke vyrauja paviršutiniai viksviniai ajerai (viksvynai), kuriems atstovauja 14 augalų kompleksų, nendrynai - atstovauja 7 kompleksai bei 12 kompleksų vandens augalijos. Čia taip pat yra pievų ir žolių kompleksai bei 2 kompleksai gluosnynų ir 4 miškų kompleksai. Tarp balų galima aptikti kseroterminė augalija. Daugelyje vietų išlikę skersiniai kompleksai, pradedant vandens kompleksais. Dauguma kompleksų yra retenybė šalyje. Balose ir balų plotuose auga apie 200 rūšių induočių augalų, tarp jų 13 yra apimta rūšies apsauga.
Gyvūnija
Didžiulis Narvės slėnio ir parko švietalas yra ornitofauna. 1979-1981 metais nustayta, kad slėnyje buvo 179 rūšys gyvūnų, tarp jų 149 rūšys perinčiųjų. Tai byloja kelios dominuojančios rūšys (ežerinė nendrinukė, nendrinė starta, nendrinis žiogelis, didžioji antis), kurios sudaro 60 % ornitofaunos. Vyrauja slėniui būdingos rūšys, susijusios su balų ajerais (švygžda, plovinė vištelė, juodoji žuvėdra, didysis baublys, nendrinė lingė). Narvės slėnis suteikia sąlygas perintiems paukščiams - vandens-pelkių, europietiškos ir tarptautinės reikšmės. Tai 1 proc. Europos populiacijos, tai yra apie 10 rūšių paukščių, tarp jų didysis baublys, dryžagalvė kryklė, nendrinė lingė, pievinė lingė, plovinės vištelės, švygždos, griežlė ir dubeltas perėjimo vieta bei trijų rūšių paukščių, kuriems gresia išnykimas, dauginimosi vieta - jūrinio erelio, griežlės ir meldinės nendrinukės.
Parko teritorijoje aptinkama apie 40 rūšių žinduolių. Tarp kitko, nedidelė briedžio ir ūdros populiacija bei didesnė (260 vnt.) bebrų. Vandens slėniuose yra gausu žuvų - maždaug 22 rūšys. Nustatyta, kad parke yra taip pat 13 rūšių varliagyvių.
Turizmas ir materialinė kultūra
Parko kultūros švietalai tai visų pirma senoviniai pastatai: gynybinis redutas „Koziolek” (Ožiukas), išlikusios iki šių laikų daugelyje kaimų medinės sodybos bei pastatai, dengti šiaudais, vėjo malūnai, pakelės kryžiai ir koplytėlės, taip pat kiti kraštovaizdžio elementai, kaip antai šieno kūgiai, kurie pasilieka laukuose ir žiemą. Viena iš didžiausių įdomybių Suraž vietovėje yra pono Władysławo Litwinczuko privatus archeologinis muziejus. Savotiška įdomybė yra plaukimas tradicinėmis valtimis “pychówkami” (vertimas plačiadugnė valtis). Šios valtys buvo naudojamos žvejybai ir šienui vežti. Parko direkcija ir informacijos centras įkurti Kurovo sename dvare (slėnio pakrašty).